- pirsla
- pìrsla sf. (1) Šts, pirslà (4) J.Jabl vlg. 1. Šts užpakalis, šikna: ^ Eik tu, ožkos pìrsla! Knt. 2. scom. J žr. pirskus 1. 3. scom. Plt žr. pirskus 2: Mažas, toks pirsla, bet judrus Plt. Pìrsla toks mokys paaugusį vyrą! Ggr. 4. triukšmas: Pìrslą kela del tokio nėko Skdv. Buvo pirslos ir alaso, o naudos mažai Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.